Baimė – natūralus ir labai žmogiškas jausmas. Nors dažnai jos santykiuose raginama visiškai atsikratyti, tačiau ši emocija nelyginant prieskonis gali pagardinti poros gyvenimą. Mažomis dozėmis baimė veikia, kaip vaistas, priverčiantis susimąstyti, pasitempti ir geriau apgalvoti savo sprendimus. Beje, visiškai nejaučiant net menkiausio baimingo virpuliuko santykiai pašlyja, nebelieka pagarbos. Baimė prarasti partnerį priverčia parodyti jam daugiau dėmesio, taip juos susiedama ir suartindama. Visgi svarbiausia – šio aštraus prieskonio nepadauginti, antraip partnerystei iškyla rimtas pavojus, todėl svarbu porų suderinamumas.

Daugybė baimės veidų

Bijo visi žmonės, tik ne vienodų dalykų ir nevienodai stipriai. Tad nestebina ir tai, jog beveik 13 % pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų, o net 18 % kasdien bando susidoroti su fobija. Beje, šių itin stiprių, iracionalių ir pastovių baimių mokslininkai jau yra suskaičiavę kiek daugiau nei 350 ir, atrodo, šis skaičius nėra baigtinis. Tad pirmiausia būtina jas pažinti, o tuomet išmokti suvaldyti. Į kuriamus santykius beveik visi žmonės atsineša savų baimės demonų. Ir kaip taisyklė jie būna menkai susiję su dabartiniu partneriu. Didžiąją dalį žmonių baimėmis „apdovanoja“ vaikystės patirtys ir klaidingi įsitikinimai. Žmogaus raidos specialistai mano, kad maždaug iki pusės metų kūdikis nejaučia šios emocijos. O 8-9 gyvenimo mėnesį ji staiga atsiranda. Tuomet kūdikis pradeda audringai reaguoti į nepažįstamus žmones ar aplinką. Tai paaiškinama tuo, kad pirmaisiais mėnesiai vaikui labai svarbu, kad kas nors patenkintų pagrindinius jo poreikius ir paimtų ant rankų. Antraip jo vystymasis labai sulėtėtų. Taigi gamta trumpam išjungia savisaugos instinktą. Vėliau išsivysto vadinamoji universali baimė – tai nepasitikėjimas ir nerimas, kurie yra reikalingi tam, kad jau ropoti pradėjęs vaikas mokytųsi būti atsargus. Galiausiai atsiranda instinktyvus suvokimas kuo galima pasitikėti, o kuo ne, bei pasirengti savarankiškam gyvenimui. Amerikos psichologų asociacijos 2012 m. pranešime skelbiama, kad nėra gerų ir blogų emocijų. Jos visos yra reikalingos. Deja, tėvai vaikus vis dar moko, jog pyktis, baimė ar įniršis yra negražios emocijos, kurių reikia vengti, ar bent jau nedemonstruoti viešai. Žmogus raginamas savo jausmus užgniaužti, o tai, sukelia panikos priepuolius ir galybę ligų, dažniausiai pažeidžiančių endokrininę sistemą. Būtent dėl emocijų užgniaužimo ir negebėjimo jų identifikuoti šiuo metu tiek daug žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinę nerimo ir net baimės būseną. Tuo pačiu šeimose pradeda griūti santykiai, todėl seimos psichologas tampa labai svarbia pagalba.

Kokie baubai slepiasi po santuokine lova?

Baimė yra neracionali. Ji nepaklūsta logikai, nes iškilus grėsmei impulsas veikti smegenyse iš migdolinio kūno į motoriką valdančius smegenų centrus siunčiamas pačiu trumpiausiu keliu, aplenkiant už logiką atsakingas sritis. Būtent todėl pamačius vorą, žmonės bėga, nuo užpuoliko ginasi mojuodami rankomis arba ryžtasi šokti per langą iš degančios pastato. Panašiai veikia ir keturios santykius paralyžiuojančios baimės:

• Viena iš dažniausiai pasitaikančių – fizinė baimė. Ji kamuoja tuos, kurie užaugo skurdžioje aplinkoje, buvo priversti taikstytis su nepritekliumi. Net ir gyvenimo sąlygoms pasikeitus vadinamoji fizinė baimė niekur nedingsta. Tokiems žmonėms santykiuose neretai būna šalta, nejauku, tačiau juos riša seksualinė aistra. Jeigu susitinka du fizinių baimių kamuojami partneriai, jie tarsi rezonuoja vienas kito emocijas ir kyla didžiulis nerimas dėl ateities. Ypač, tai akivaizdu finansų sferoje. Tokie žmonės baiminasi kelti vestuves, pasiimti paskolą būstui. O net apsisprendę tai daryti savo galinga baime tarsi išpildo visas baisiausias mintyse sukurtas pranašystes. Sena patarlė sako, kad: „ko bijosi, tas ir bus“. Būtent taip poros gyvenimą veikia fizinė baimės, šiuo atveju pagelbėtų poros suderinamumas.
• Ne mažiau vargina kita baimės rūšis įmantriu eterinės baimės pavadinimu. Ji gali pasireikšti krūpčiojimu reaguojant į aplinkos poveikį. Pavyzdžiui, pakanka stiprios šviesos blyksnio ar netikėto garso, ir eterinės baimės varginamo žmogaus kūną ištinka staigus trumpalaikis šokas. Šią baimę patiria bet kokio amžiaus barami vaikai. O ji nepaprastai stipriai įsirašo jų pasąmonėje. Eterinė vaikų baimė – galinga jėga, kuri net gali išardyti šeimą. Ypač jeigu vienas iš tėvų yra labai jautrus, pats vaikystėje kamuotas eterinės baimės, jis nesąmoningai perima vaiko emocijas. Tuomet prasideda šeimos griūtis, kurią paskatina neracionalios vieno iš partnerių emocijos. Šiuo atveju, atvertų duris į pasaulį, šeimos psichologas.
• Su kraštutinėmis emocijomis susijusi kita baimė, kuri taip ir vadinama – emocine baime. Jos kamuojami žmonės būna arba nenatūraliai ramūs, arba, atvirkščiai, ypatingai jautrūs, nerimastingi. Emocinės baimės kamuojamas žmogus jaučiasi nepakankamai įvertintas, nepakankamai mylimas. Jam trūksta prisilietimo, komplimentų ir pagalbos. Beje, emocinę baimę galima išsklaidyti suteikiant jam šiuos trūkstamus dalykus. Kartais pakanka prisilietimo, apkabinimo ir atsiranda emocinis pakylėjimas. Alma Atos (Kazachija) taikomųjų dvasinių technologijų instituto vadovė psichoterapeutė Marina Targakova įsitikinusi, kad jeigu santykiuose moteris yra kamuojama emocinės baimės, deja, santuoka ir partnerystė pasmerkta žlugti. Emociškai nestabilus partneris sukuria namuose tikrą pragarą, nes vieną akimirką jis būna ramus ir patenkintas, o kitą – jau niekas nebegali jam įtikti.
• Paskutinioji ir bene sudėtingiausia baimė vadinama mentaline. Ji neretai kamuoja tuos, kurie nesuvokia savo dvasinio pasaulio svarbos ar net yra priešiškai nusiteikę visų religijų ir dvasinių praktikų atžvilgiu. Mentalinė baimė įsikūnija mintyse. Žmogaus mąstymo procesas niekada nesustoja. O jeigu šiame procese dominuoja vien tik negatyvios mintys, jos neišvengiamai sukuria baimės emociją. Tuomet prasideda beveik visų gyvenimo sričių destrukcija. Deja, šios baimės kamuojami žmonės įprastai vengia visko, kas skatintų juos susimąstyti apie savo emocinę ir dvasinę būklę. Jie užsispyrę, neretai pesimistiški bei savo požiūriu keičia partnerio dvasinę būklę. Santykiuose jie neretai būna kategoriški. O juk kategoriškumas – vienas iš pagrindinių baimės pasireiškimo elementų. Sau ir santykiam mentalinės baimės kamuojamas žmogus gali padėti tik analizuodamas mintis, aptikdamas negatyviąsias ir jas kontroliuodamas. Šiuo atveju, žmogui  labai pagelbėtų, savęs pažinimas -astrologinis horoskopas, remiantis gimimo data.

Kaip partneriai gali padėti vienas kitam?

Beveik pusė pasaulyje gyvenančių žmonių ko nors bijo labai stipriai, o penktadaliui ši baimė trukdo kasdieniame gyvenime. Beveik visi kamuojami fobijų prisipažįsta, kad nuolat galvoja apie baimę keliantį objektą ar aplinkybes. Kasdieniam gyvenimui gali trukdyti ne tik diagnozuota fobija, tačiau ir paprasčiausia nesėkmės baimė darbe. Su šia problema labai dažnai susiduria vyrai ir būtent jų žmonos bei partnerės gali padėti baimes suvaldyti. Keletu skirtingų tyrimų yra nustatyta, kad darbe stresą ir net baimę patiriantys vyrai, šias emocijas parsineša ir į namus. O ilgainiui tai išprovokuoja seksualines problemas. Didžiosios Britanijos seksologai įsitikinę, kad būtent nesėkmės baimė darbe 12-15 % vyrų sukelia laikinus erekcijos sutrikimus. Šie skaičiai tik iliustruoja, kad baimė, kylanti bet kurioje gyvenimo srityje, persikelia ir į santykius. Tad būtent santykių pagalba ją galima ir suvaldyti. Vyras ir moteris yra du, viena skitą papildantys elementai, tad tiek dvasiniai praktikai, tiek profesionalus seimos psichologas sutinka, kad bendraudami jie vienas kitą harmonizuoja. Istorijoje daugybė pavyzdžių, kai garsūs ir įtakingi vyrai – menininkai, politikai, kariuomenės vadai ar tiesiog sėkmingi verslininkai, sprendimus profesinėje veikloje priimdavo tik pasikalbėję su žmona ar drauge. Tai nebūtinai reiškia, kad jie laukdavo savo antrosios pusės patarimo. Pats pasakojimas, emocijų ir visų argumentų išsakymas garsiai, artimoje ir saugioje aplinkoje, jiems padeda priimti teisingiausią sprendimą. Svarbu pasikliauti ir turėti tamprų ryšį poroje, aiškumo ir žinojimo suteiks, poros suderinamumas. Visgi toks darnus bendravimas įmanomas tik tuomet, kai pačios moters nekamuoja didelės emocinės baimės. Būtent moters rankose neretai atsiduria tiek santykių, tiek ir verslų ar net valstybių likimas. Nors ir netiesiogine prasme, tačiau būtent partnerės emocijos – palaikymas arba, atvirkščiai – nerimas, lemia tai, kokį sprendimą priims vyras. Tad jis gali būti arba labai sėkmingas, arba reikšti visišką žlugimą.

Išlaisvinančios spalvos ir moteriškumo galia

Sumažinti baimes padeda ne vaistai, o tik nuoširdus atviras pokalbis su savimi ir pasitikėjimo savimi kūrimas. Savimi nepasitikintį žmogų galima palyginti su automobiliu, kuris važiuoja užtraukus rankinį stabdį. Gyvenimas juda, tačiau žmogus pats sau kuria kliūtis. Įvairiomis praktikomis užsiimantys specialistai neretai rekomenduoja savimi nepasitikinčioms dailiosios lyties atstovėms tiesiog dažniau rinktis raudonos spalvos drabužius. Rumunų psichologas Florian Stefanescu – Goanga dar prieš šimtmetį nustatė, kad purpurinė, raudona ir oranžinė spalvos aktyvina nervų sistemą, sukelia pulso bei kvėpavimo padažnėjimą. Šios spalvos suaktyvina ir raumenų sistemas. Įdomiausia, kad tokį poveikį turi ne tik viršutiniai rūbai. Vien apsivilkusi vaiskiai raudonus apatinius moteris pasijunta tvirtesnė, drąsesnė ir labiau pasitikinti savimi. Drąsą skatina žalios spalvos rūbai. Nustatyta, kad emocinės baimės kamuojamus žmones puikiai veikia geltona spalva. Baimių kamuojami žmonės neretai siekia pasislėpti nuo žvilgsnių, tad renkasi prislopintas, tamsias spalvas. Tačiau iš tikrųjų keletas ryškių elementų veikia kaip nedidelis stimulas elgtis ryžtingiau. Jaučiantiems baimę derėtų vengti juodos spalvos rūbų. Ji tik dar labiau pagilina šią emociją. Geriausiai mentalines baimes slopina balta spalva. Žmogaus sąmonėje balta siejasi su švara, nauja pradžia ir net sėkme bei nesugadintais dalykais, tad įkvepia vilties. Šie dalykai labai reikšmingi būtent dailiosios lyties atstovėms. Moteris iš prigimties yra auklėtoja ir kūrėja. Tai jai duota pirmiausia tam, kad galėtų auklėti ir ugdyti vaikus. Panašiai, tačiau kita forma, moteris siekia auklėti ir greta esantį partnerį. Nors tai gali skambėti ne itin patraukliai, tačiau darniuose santykiuose šis auklėjimas yra ne paliepimas, o švelnus pakreipimas. Būtent moteris šeimos gyvenimą gali pakreipti ta linkme, kuria veda jos asmeninis suvokimas. Tad moterys, kurios trokšta laimingos šeimos, darnių santykių ir meilės ir net savotiškai tobulo vyro pirmiausia pati turi išmokti valdyti baimes, dvasiškai tobulėti ir mokytis. Moteriai, kurios prioritetas rimtos pažintys, tereikia savo partnerį išklausyti, palaikyti, prisiimti atsakomybę už namų ruošą ir atlikti kitus su vyru visiškai nesusijusius darbus. Šalia tokios moters vyras tobulėja.