Po nesėkmingų santykių poroje mes patys sau neleidžiame eiti į priekį, galvodami apie tai ir nuolatos kankindami save: „ir vėl nepasiseks”, „kas į mane tokį žiūrės,” „aš neverta būti laiminga”.
Tuomet pagal visagalį traukos dėsnį, ko bijome tas ir atsitinka… Būtina save išlaisvinti iš vidinio nerimo, įtampos gniaužtų. Priešingu atveju pritrauksime partnerį/-ę su gausybe silpnybių, kurias aiškiai sau būsime įsivardinę, jog „su tokiu žmogumi man nepakeliui”.
Gal pastebėjote šalia savęs žmones, kurie turi daug puikybės ir bendraudami ką nors kritikuoja ir kaltina, skundžiasi ir nepritaria, pavydi ir konkuruoja. Tokie žmonės yra linkę neigti ar net meluoti arba globoti ir kontroliuoti kitus. Jie abejoja ir ginasi, dažnai vertina kitus arba tiesiog vengia kalbėti. Jie viduje nerimauja, dažnai patys ribodami save, neleisdami naujoms galimybėms ateiti, todėl jaučiasi nelaimingi ir nuskriausti… Gal atpažinote save?
Mes dažnai „susergame” nuo pernelyg didelio prisitaikomumo ne tik prie kitų, bet ir prie savęs: „ką žmonės pamanys”, „kaip atrodysiu”. Neprivalome būti ten, kur nenorim būti, su tuo, su kuo nenorim būti, klausytis to, ko nenorim. Žmogus visada turi teisę pasirinkti. Jei tikrai galime nors trumpam išeiti ir nesiklausyti visiškai nevertų diskusijų – išeikim… Jei galime ką nors pakeisti, ko širdis (siela) seniai ilgėjosi – pakeiskim. O jei nepavyksta susitaikyti su užsitęsusia nemalonia situacija – tiesiog priimkim ją tokią kokia yra, ir viduje susitaikykime su tuo kaip yra. Tikrai neverta smerkti, kaltinti, apgailestauti… Jei aplinkui vyksta kažkas, kas mus erzina ar kelia įtampą, – pirmiausia paieškokime priežasties savyje, gal mumyse slypi problema, o kitas žmogus tik visa tai iškelia į paviršių. Pasistenkime įsiklausyti, suprasti, atjausti… Kiekvienai gyvenimo pamokai išmokti reikia laiko…
Pagalvokime, ar mokame atleisti sau ir buvusiam partneriui?Atleisdami susivokiame, kokias dorybes poroje išsiugdėme. Nuoširdžiai padėkoję už puikius vaikus, kartu praleistą laiką, leidžiame sau naujai atverti širdį ir vėl įsileisti meilę.
Būti poroje nereiškia visiškai prarasti savo laisvę, susitapatinti su kitu žmogumi, užmiršti senus draugus ir atsisakyti savo pomėgių. Dviejų žmonių partnerystėje svarbu mokėti džiaugtis vienas kito draugija ir nedrausti kartkartėmis pabūti vieniems. Nauji sėkmingi santykiai poroje auga, kai partneriai negniaužia savyje emocijų, o atvirai ir nuoširdžiai bendrauja, kai moka prisipažinti klydę ir išdrįsta atsiprašyti; kai nesisavina kito žmogaus, o pripažįsta jo individualumą į asmeninę laisvę ir išmintingai priima gyvenimo išbandymus.
Poros santykiuose svarbiausia abipusis supratimas, pasiaukojimas ir pagarba vienas kitam. Būtina priimti partnerį tokį, koks jis yra: su visais trūkumais ir privalumais, stipriosiomis pusėmis ir silpnybėmis.
www.moteris.lt 2014-12-07
